šiušiametis

šiùšiametis sm. (1), šiùšiamėtis (1) 1. kevalas, luoba, ižena: Išgraužta – likęs [bulvės] tik šiùšiamėtis Švnč. 2. Ds kas nuskurdęs, menkas: Penim čia kokį šiùšiametį – kiekgi čia mėsos! Mlt. Šiemet obuoliai menki kap šiùšiamėtis Dglš. 3. menk. vaikėzas, pusbernis: Būta kavalierių – suejo vieni šiùšiamečiai Ds. Nu, šiùšiamečiai, kelkitės! Mlt. 4. sing. col. menk. nesubrendusių, nerimtų žmonių būrys, gauja, šiūžmas: Tai – nematęs šiùšiamečio! Ds. Prejo šiùšiamečio Ds.